Lietuvių kalba

Lietuvių kalbininkai tyčiojasi iš lietuvių kalbos. Jie bando lietuviams primesti naujus terminus vietoj jau pribigijusių tarptautinių, tiesiog sulietuvintų arba grynai lietuviškų žodžių.

Neturėčiau visiškai nieko prieš, jei kalbininkai patvirtintu vieno ar kito naujo žodžio rašybą, pvz. pasakytų, jog reikia rašyta "hakeris", o ne "hekeris". Tačiau, kai vietoj šių, jau tikrai daugiau nei 10 metų vartojamų žodžių jie "hakerius" (labai daug išmanančius ir mėgstančius savo amatą kompiuteristus) jie nei iš šio nei iš pavadina "programišiais" (palyginkit su "mergišius", "vagišius"), tai šitai tikrai gali išvesti iš kantrybės net kantrų žmogų.

Taip pat neturėčiau nieko prieš, jei kalbininkai sugalvotu naujus žodžius visiškai naujiems reiškiniams ar daiktams. Pvz šiuo metu lietuvių kalboje nėra žodžio apibūdinti "stylus" - tam daiktui, kuriuo baksnojamas delninių kompiuterių ekranas... Kodėl dabar neįteisinus naujo žodžio, kol šie daiktai nepradėti vadinti bilekaip? Jeigu norit galvoti naujus žodžius galvokit - bet tik naujiems reiškiniams. Nekeiskit žodžių, kurie dėl savoi ilgo vartojimo jau tapo lietuviškais. Kam keisti žodį "laptopas", kurį supranta visi į žodį "skreitinukas", kurio nesupranta niekas? "Laptopas" naudojamas jau tikrai daugiau nei 10 metų, o šito naujo žodžio niekas nenaudoja...

Kodėl kai kuriuos terminus visgi galima palikti tokius, kokie jie yra? Kalbininkai neseniai įteisingo žodį "asembleris", tačiau nusprendė tokio pat senumo ir tokios pat sandaros žodį "debugeris" pakeisti į "derintuvė". Kam to reikia? Galų gale, kam iš viso kišitis į profesinį žargoną?

Kodėl kalbinkai kai kuriuos lietuviškus žodžius keičia kitais? Pavyzdžiui žodį "grotuvas" pakeitė į "leistuvė"? "Grotuvas" gi buvo jau ilgą laiką vartotas, lietuviškas ir suprantamas. Kam? Na kam?

Jokia kalba pati savaime nera vertybe. Pagrindine kalbos funkcija - bendravimas. Jeigu supratai, ka norejo pasakyti, tai tas zodis / fraze yra tinkamas.

Pavyzdziai:
1. Labai daug zmoniu kalbedami sako zodi "bliudas" ir visi supranta. Kalbininkai sako, kad tai ne lietuviskas zodis. O as sakau, kad jeigu visi lietuviai ji supranta, tai - lietuviskas.

2. Kalbininkai sugalvojo zodi "skreitinukas". Ne vienas nekompiuteristas nezino, ka sis zodis reiskia. O is kompiuteristu kokie 2% zino, kad tai jau apie 10 metu vartojamo lietuvisko zodzio "laptoptas" arba "nesiojamas kompiuteris" atitikmuo.

Trumpai tariant, klausimas pagalvojimui:
Kas taisyklingiau kalba? Tas, kuri visi supranta, ar tas, kuris laikosi lietuviu kalbos taisykliu?

Dauguma žmonių teigia, jog knygnešiai dirbo vien dėl idėjos, aukojosi ir tai įrodo lietuvių kalbos svarbą.

Aš gi leisiu sau pabuti ciniskas - ir atsakysiu paprastu klausimu.. Kurių galų buna cigaretes kontrabanda gabenamos per siena? Atsakymas
paprastas - del pelno. Tai gi ne is pasiaukojimo tas knygas dauguma nese, o del to, kad draudziama daikta galima brangiau parduoti. Juolab, kad žmonės sako, jog ne tik knygas knygnešiai gabendavo, bet ir degtinę kontrabandinę.

Dar žmonės teigia, jog kalba suteikia tautinį identitetą, ir tautos praradusios savo kalbą stengiasi ją atgauti, atgaivinti.

As pats gyvenu Airijoje ir reik pastebeti, kad airiai, kurie irgi praktiskai kaip ir tavo minimieji skotai beveik prarado savaja airiu kalba savojo tautinio identiteto neprarado - jie kalba angliskai, bet nuo anglu skiriasi. Jie kalba angliskai, bet pavadinti anglais isizeis ne maziau nei lietuviai pavadinti rusais. Trumpai tariant, identiteto kalba nesuteikia. Zinoma dabar jie truputi pavydi lietuviams lietuviu kalbos, taciau reik pastebeti, jog anglu kalba jiems atenese ekonomini klestejima - viena is priezaciu, kodel Airijoje buvo pristeigta kruva Amerikos kompaniju skyriu yra ta, jog tai viena is nedaugelio angliskai snekanciu Europos valstybiu. O sita airiai taip pat supranta ir vertina.

Kalba tautiniam identitetui nebūtina
Kalbininkų amatas yra kenksmingas, nes kelia sumaištį
Reikia kalbėti taip, kad žmonės suprastų, o ne taip, kaip liepia kabininkai.

Ieškoti atitikmens reikia tik keletu atveju, jeigu:

1. Terminas yra visiškai naujas ir dar nenaudojamas.
2. Jau naudojamas terminas yra iš esmės nesulietuvinamas (del pernelyg didelių skirtumų tarp kalbų). Pvz. toks žodis, kaip "thread". Tiesa lietuvių kalboje jis jau prigijęs, raštu beveik visuomet rašoma "threadas", o tariamas "fredas", taciau paprasčiausiai nesutampa, rašyba ir tarimas.

Ieškoti atitikmens nebereikia, jeigu terminas yra naudojamas.
Jeigu kalbininkai laiku savo darbo neatliko, telieka skėstelėti rankomis ir patvirtinti, kad prigijęs nelietuviškas terminas yra visgij au lietuviškas, o galbūt patvirtinti žodžio rašybą ar kirčiavimą, jeigu yra naudojami keli panašūs variantai (pvz "hakeris" arba "hekeris", "skaneris" arba "skeneris")

Terminas turi būti suprantamas ir nusakyti esmę.

Jeigu naujas lietuviškas žodis nesugeba to padaryti, tai vertėtų naudoti anglišką žodį su lietuviška galūne - tokiu būdu terminas iš karto būtų suprantamas specialistams, juolab, kad lietuvių kalba vystosi - kad gi trukdo atsirasti visiškai naujiems žodžiams.

Manau, kad skoliniai iš kitų kalbų yra tikrai nė kiek ne blogiau, o daugeliu atveju netgi ir geriau, nei lietuvių kalbos "perdirbiniai".

Kalba - skirta bendravimui.

1. Gimtaja kalba lengviausia reikšti mintis.
2. Šiuo metu ne gimtąją kalbą supranta daugiau žmonių.
3. Aš laukiu laikų, kai visam pasaulyj visi turės viso labo vieną tą pačią gimtąją kalbą (nesvarbu anglų, rusų, kiniečių ar lietuvių)
4. Aš noriu, kad gimtąją kalbą būtų patogu naudoti iki tol, kol 3 punktas taps realybe.

1 ir 2 punktai tiesiog paaiškina, vienos ar kitos kalbos privalumus.
3 punktu aš bandau išreikšti idealią situaciją
4 punktas paaiškina, kodėl aš visą savo gyvenimą buvau ir būsiu lietuvių kalbos patriotu (3 punkto vistiek gi nesulauksiu).

Siūlau "account" vadinti "sklypu", administratorių (administrator) vadinti prievaizdu ar urėdu, vartotoją (user) vadinti ūkininku ar pan. ir tada
kalbant apie account'o sukūrima, administravimą sakyti, kad prievaizdas paskiria sklypą ūkininkui ir prižiūri kaip ūkininkas tame sklype tvarkosi.