Šakniavaisinės daržovės (morkos, burokėliai, petražolės, pastarnokai, salierai, ropės, ridikai, gelteklės) bei gūžiniai kopūstai, laikomi gyvenamųjų namų rūsiuose, greit pradeda vysti, suprastėja jų maistinė vertė. Ilgesniam laikymui
skirtas bulves bei daržoves geriau laikyti kaupuose.
Kaupams parinkime pakilesnes, sausas, nuo vėjų apsaugotas vietas. Būtinai įrenkime vėdinimo kanalus, kad bulvės bei daržovės nesušustų. Jos geriausiai išsilaiko, kai kaupo plotis - 1,5-2 m, aukštis - apie 1 m, o ilgis - pagal reikalą.
Vėdinimo kanalus darykime viršutinius ir apatinius. Kiek jų įrengti, priklauso nuo kaupo dydžio. Apatinius vėdinimo kanalus darykime stogelio formos. Juos galime sukalti iš kartelių arba lentelių, palikdami tarp jų 2-3 cm tarpus. Apatinį vėdinimo kanalą gali atstoti ties kaupo viduriu iškastas 25-30 cm gylio griovelis, uždengtas grotelėmis su 2-3 cm tarpais. Apatinių vėdinimo kanalų galai turi būti išsikišę iš kaupo bent 40-50 cm.
Viršutiniai vėdinimo kanalai dažniausiai daromi statūs, kaminėlio pavidalo, taip pat iš lentelių, paliekant šonuose plyšius orui išeiti. Jie statomi ant apatinių vėdintuvų. Mažuose kaupuose apatinių vėdinimo kanalų paprastai nedaroma, tada “kaminėliai” statomi stačiai ant kaupo dugno. Jų viršuje padaromas stogelis.
Tačiau kaminėlio pavidalo vėdinimo kanalai turi kai kurių trūkumų: pro juos staigiai į kaupą patenka šaltas oras, bulvės, daržovės aprasoja, pradeda pūti, apšąla. Tad geriau ir viršutinius vėdinimo kanalus daryti gulsčius, stogelio formos.
Prasidėjus nuolatiniams šalčiams, apatinių vėdinimo kanalų galus užkimškime šiaudais. Kai bus daugiau kaip 5 laipsniai šalčio, juos apdenkime mėšlu. Viršutiniais vėdinimo kanalais galima vėdinti kaupus, kai lauke yra 10 laipsnių šalčio. Šaltesniu oru juos taip pat reikia sandariai uždengti.
Temperatūrai matuoti kaupo šone, į bulvių sluoksnio vidurį, gulsčiai įstatykime iš lentų sukaltą mažesnį kanalėlį, pro kurį galėtume įleisti termometrą. Bulvės ir šakniavaisinės daržovės gerai žiemoja 2-5 laipsnių C temperatūroje. Kai ji aukštesnė, plinta puviniai. Kaupuose temperatūrą galėsime reguliuoti atkimšdami arba užkimšdami vėdinimo kanalų angas.
Supiltas į kaupus bulves uždenkime 30-40 cm suspaustu žiemkenčių javų šiaudų sluoksniu. Vasarinių javų šiaudai netinka, nes juose veisiasi pelės. Šiaudus apiberkime 40-50 cm storio žemių sluoksniu (pradėkime berti nuo kaupo apačios). Kai oras sausas ir giedras, kaupo viršaus galima žemėmis dar ir neapipilti. Tada į kaupus supiltos bulvės ir daržovės gerai vėdinsis, nes pro apatinį vėdinimo kanalą pateks šaltesnis oras, o pro viršutinį - išeis šiltesnis. Išvėdinę bulves bei daržoves, nelaukdami šalčių kaupo viršų apiberkime žemėmis.
Šiemet bulvės tikriausiai blogiau žiemos. Dėl lietingų orų jas smarkiai pažeidė fitoftorozė (bulvių maras). Ligos pažeisti gumbai supus. Blogiau laikysis ankstyvųjų veislių bulvės, nes jos mažiau atsparios šiai ligai. Kasant ligos užkratą ant gumbų dar sunku pastebėti - puviniai išryškėja tik praėjus dviem savaitėms. Todėl šiemet (ypač ankstyvųjų veislių) nukastas bulves dviem savaitėms supilkime plonesniu sluoksniu, kad apdžiūtų. Išryškėjus puviniams, jas perrinkime ir tik tada pilkime į kaupus arba aruodus.
Neturėdami patalpų bulvėms apdžiovinti galime panaudoti žaiginius. Šiuo atveju bulvės supilamos į ilgas 60-80 cm aukščio ir 1 m pločio krūvas, ant jų uždedami žaiginiai ir apkraunami šiaudais. Kad geriau prieitų oras, šiaudai neturi siekti žemės.
skirtas bulves bei daržoves geriau laikyti kaupuose.
Kaupams parinkime pakilesnes, sausas, nuo vėjų apsaugotas vietas. Būtinai įrenkime vėdinimo kanalus, kad bulvės bei daržovės nesušustų. Jos geriausiai išsilaiko, kai kaupo plotis - 1,5-2 m, aukštis - apie 1 m, o ilgis - pagal reikalą.
Vėdinimo kanalus darykime viršutinius ir apatinius. Kiek jų įrengti, priklauso nuo kaupo dydžio. Apatinius vėdinimo kanalus darykime stogelio formos. Juos galime sukalti iš kartelių arba lentelių, palikdami tarp jų 2-3 cm tarpus. Apatinį vėdinimo kanalą gali atstoti ties kaupo viduriu iškastas 25-30 cm gylio griovelis, uždengtas grotelėmis su 2-3 cm tarpais. Apatinių vėdinimo kanalų galai turi būti išsikišę iš kaupo bent 40-50 cm.
Viršutiniai vėdinimo kanalai dažniausiai daromi statūs, kaminėlio pavidalo, taip pat iš lentelių, paliekant šonuose plyšius orui išeiti. Jie statomi ant apatinių vėdintuvų. Mažuose kaupuose apatinių vėdinimo kanalų paprastai nedaroma, tada “kaminėliai” statomi stačiai ant kaupo dugno. Jų viršuje padaromas stogelis.
Tačiau kaminėlio pavidalo vėdinimo kanalai turi kai kurių trūkumų: pro juos staigiai į kaupą patenka šaltas oras, bulvės, daržovės aprasoja, pradeda pūti, apšąla. Tad geriau ir viršutinius vėdinimo kanalus daryti gulsčius, stogelio formos.
Prasidėjus nuolatiniams šalčiams, apatinių vėdinimo kanalų galus užkimškime šiaudais. Kai bus daugiau kaip 5 laipsniai šalčio, juos apdenkime mėšlu. Viršutiniais vėdinimo kanalais galima vėdinti kaupus, kai lauke yra 10 laipsnių šalčio. Šaltesniu oru juos taip pat reikia sandariai uždengti.
Temperatūrai matuoti kaupo šone, į bulvių sluoksnio vidurį, gulsčiai įstatykime iš lentų sukaltą mažesnį kanalėlį, pro kurį galėtume įleisti termometrą. Bulvės ir šakniavaisinės daržovės gerai žiemoja 2-5 laipsnių C temperatūroje. Kai ji aukštesnė, plinta puviniai. Kaupuose temperatūrą galėsime reguliuoti atkimšdami arba užkimšdami vėdinimo kanalų angas.
Supiltas į kaupus bulves uždenkime 30-40 cm suspaustu žiemkenčių javų šiaudų sluoksniu. Vasarinių javų šiaudai netinka, nes juose veisiasi pelės. Šiaudus apiberkime 40-50 cm storio žemių sluoksniu (pradėkime berti nuo kaupo apačios). Kai oras sausas ir giedras, kaupo viršaus galima žemėmis dar ir neapipilti. Tada į kaupus supiltos bulvės ir daržovės gerai vėdinsis, nes pro apatinį vėdinimo kanalą pateks šaltesnis oras, o pro viršutinį - išeis šiltesnis. Išvėdinę bulves bei daržoves, nelaukdami šalčių kaupo viršų apiberkime žemėmis.
Šiemet bulvės tikriausiai blogiau žiemos. Dėl lietingų orų jas smarkiai pažeidė fitoftorozė (bulvių maras). Ligos pažeisti gumbai supus. Blogiau laikysis ankstyvųjų veislių bulvės, nes jos mažiau atsparios šiai ligai. Kasant ligos užkratą ant gumbų dar sunku pastebėti - puviniai išryškėja tik praėjus dviem savaitėms. Todėl šiemet (ypač ankstyvųjų veislių) nukastas bulves dviem savaitėms supilkime plonesniu sluoksniu, kad apdžiūtų. Išryškėjus puviniams, jas perrinkime ir tik tada pilkime į kaupus arba aruodus.
Neturėdami patalpų bulvėms apdžiovinti galime panaudoti žaiginius. Šiuo atveju bulvės supilamos į ilgas 60-80 cm aukščio ir 1 m pločio krūvas, ant jų uždedami žaiginiai ir apkraunami šiaudais. Kad geriau prieitų oras, šiaudai neturi siekti žemės.
(Paimta iš http://www.valstietis.lt/HTML/Archyvai/Ukis/Akademija/Darzov_saugojimas.htm)
