(Kaip uždauginti geresnį šiaudų derlių)
Žieminius rapsus reikia tręšti įmanomai anksčiau
Praėjusi žiema, ypatingai antroji jos pusė, buvo nešalta. Pašalas iš dirvų išėjo gana anksti ir dažni bei gausūs krituliai išplovė daug tirpių maisto medžiagų, kurios reikalingos jau atnaujinantiems vegetaciją žieminių rapsų augalams. Pavasarį rapsai pradeda augti gana anksti. Jiems pakanka vidutinės oro temperatūros 1 - 3°C, o dirvos 2 - 9°C, kad galėtų pradėti augti.
Labai svarbu, kad prasidėjus rapsų augimui, dirvoje būtų užtektinai maisto medžiagų, ypatingai azoto. Todėl pirmas ir neatidėliotinas darbas pavasarį yra rapsų pasėlių patręšimas azotu. Rapsų azoto poreikiai yra vieni iš didžiausių kitų augalų tarpe, nes šis elementas yra pagrindinė baltymų sudedamoji dalis. Vien tik rapsų sėklose yra apie 23 % baltymų, nemaža jų dalis lieka šiauduose. Be to azoto trąšos pavasarį skatina šoninių atžalų ir pumpurų susidarymą bei pagreitina žiemą sunykusių lapų regeneraciją.
Labai svarbu, kad prasidėjus rapsų augimui, dirvoje būtų užtektinai maisto medžiagų, ypatingai azoto. Todėl pirmas ir neatidėliotinas darbas pavasarį yra rapsų pasėlių patręšimas azotu. Rapsų azoto poreikiai yra vieni iš didžiausių kitų augalų tarpe, nes šis elementas yra pagrindinė baltymų sudedamoji dalis. Vien tik rapsų sėklose yra apie 23 % baltymų, nemaža jų dalis lieka šiauduose. Be to azoto trąšos pavasarį skatina šoninių atžalų ir pumpurų susidarymą bei pagreitina žiemą sunykusių lapų regeneraciją.
Kiekvienai sėklų tonai išauginti reikia apie 33 kg gryno azoto, dar 10 kg jo prireikia 1tonai šiaudų. Viso reikia apie 43 kgN/t sėklų ir šiaudų derliui užauginti. Todėl pasirenkant azoto trąšų norma, pirmiausia reikia nuspręsti kokio rapsų sėklų derliaus siekiame. Pavyzdžiui, jeigu planuojame užauginti 3,5 t/ha derlių, reikia, kad augalai gautų nemažiau kaip 150 kg/ha azoto. Reikia priminti, kad siekiant didesnių kaip 4 t/ha rapsų sėklų derliaus, azoto normos, skaičiuojant 1 tonai derliaus, didėja iki 50 - 55 kg. Tas aiškinama tuo, kad naudojant didesnes trąšų normas, jų panaudojimas ženkliai sumažėja ir tuomet sąlyginai didėja jų išplovimas, tuo pačiu ir nuostoliai. Pavyzdžiui, planuojant išauginti 5,0 t/ha sėklų derlių reikėtų išberti apie 275 kgN/ha. Tačiau pirmuoju atveju, panaudojus 150 kgN/ha ir išauginus 3,5 t/ha rapsų derlių, kiekvienam panaudoto azoto kilogramui tenka 23 kg sėklų derliaus. Naudojant 275 kg/ha azoto ir pasiekus 5,0 t/ha derlių, šis rodiklis nukrenta iki 18,2 kg arba trąšų efektyvumas sumažėja 26 %. Nors ekonomiškai toks tręšimas apsimoka gerai, kadangi 1 kg azoto kainuoja apie 1 Lt, o pardavus 18 kg rapsų sėklų galima gauti per 12 Lt. Čia reikėtų dar atimti papildomas išlaidas, kurias sudarytų didesni kitų trąšų kiekiai.
Mūsų sąlygomis daugiau realus yra 3,0 - 3,5 t/ha žieminių rapsų sėklų derlius, kurio išauginimui, kaip jau minėjome, reiktų atitinkami 130 - 150 kgN/ha. Rudenį paprastai žieminiai rapsai azoto trąšomis tręšiami tik išimtinais atvejais. Vienas iš jų yra, kai rapsai sėjami po žieminių javų ir į dirvą prieš rapsų sėja įterpiama didelis kiekis šiaudų. Tada dirvos mikroorganizmai jų supūdymui paima iš dirvos daug azoto, kurio pradiniuose rapsų augimo tarpsniuose augalams nelieka. Nors vėliau, kada supuvę šiaudaipradeda mineralizuotis, azoto dirvoje padidėja. Tačiau tai atsitinka tik pavasarį, pakankamai sušilus orams. Esant nedideliems šiaudų kiekiams arba sėjant rapsus po kitų augalų, rudenį azoto trąšos yra nereikalingos. Žieminiai rapsai ypač gerai panaudoja dirvoje esančias azoto atsargas. Vidutiniškai nuo sudygimo iki užšalimo rudens metu žieminiai rapsai sunaudoja apie 20 - 25 kgN/ha. Labai svarbu, kad jie azoto junginius sugeba paimti iš gilesnių dirvožemio sluoksnių. Tokiu būdu rapsai ženkliai sumažina šio elemento nuostolius ir pagerina ekologinę situaciją dirvoje bei gruntiniuose vandenyse.
Pavasarį skirtą azoto trąšų normą reikėtų atiduoti mažiausiai per 2 kartus. Pirmo tręšimo metu, augalų vegetacijos pradžioje, reiktų išberti apie 60 % apskaičiuotos normos. Likusią dalį, apie 40 % nustatyto kiekio, vertėtų išberti rapsų butonizacijos tarpsnyje. Šiame augimo periode rapsai reikalauja didžiausių azoto kiekių, nes vyksta spartus augalų masės augimas. Priklausomai nuo oro bei dirvos sąlygų, rapsų pasėlis gali kas dieną sunaudoti iki 5 kgN/ha. Pritrūkus azoto šiame rapsų augimo tarpsnyje, pirmiausia nukenčia sėklų derlius ir ypatingai sumažėja riebalų kiekis sėklose.
Norint išauginti didesnį kaip 3 t/ha rapsų sėklų derlių, būtina augalus pakankamai aprūpinti siera. Šio rapsams labai svarbaus elemento atsargos dirvose, ženkliai sumažėjus pramonės teršalų išmetamų į orą, nebūna didelės. Kadangi siera daugiausia būna dirvoje sulfatų arba sulfitų formoje, kurie, kaip ir nitratai, greitai išsiplauna. Ypatingai greitai jie sumažėja lengvesnėse, nerišliose, mažiau humuso dirvose. Sieros junginiai rapsuose aktyviai dalyvauja baltymų, fermentų bei kai kurių vitaminų sintezėje. Be sieros negali susidaryti gliukozinolatai, kurie padidina augalų atsparumą ligoms bei atbaido kai kuriuos kenkėjus. Kiekvienai rapsų sėklų tonai užauginti augalai sunaudoja vidutiniškai apie 15 kg sieros.
Norint išauginti didesnį kaip 3 t/ha rapsų sėklų derlių, būtina augalus pakankamai aprūpinti siera. Šio rapsams labai svarbaus elemento atsargos dirvose, ženkliai sumažėjus pramonės teršalų išmetamų į orą, nebūna didelės. Kadangi siera daugiausia būna dirvoje sulfatų arba sulfitų formoje, kurie, kaip ir nitratai, greitai išsiplauna. Ypatingai greitai jie sumažėja lengvesnėse, nerišliose, mažiau humuso dirvose. Sieros junginiai rapsuose aktyviai dalyvauja baltymų, fermentų bei kai kurių vitaminų sintezėje. Be sieros negali susidaryti gliukozinolatai, kurie padidina augalų atsparumą ligoms bei atbaido kai kuriuos kenkėjus. Kiekvienai rapsų sėklų tonai užauginti augalai sunaudoja vidutiniškai apie 15 kg sieros.
Pavasarį, norint patenkinti šio svarbaus elemento poreikį, pirmam tręšimui reiktų vietoje įprastos amonio salietros naudoti amonio sulfatą, kurio sudėtyje be 21 % azoto yra 24 % sieros. Parenkant atitinkamas šių trąšų normas galima pilnai patenkinti žieminių rapsų sieros poreikius. Jeigu naudojamos kitos sieros turinčios trąšos (superfosfatas, kalio magnezija), jos poreikius galima patenkinti purškiant augalus magnio sulfato arba karčios druskos tirpalu. Magnio sulfate šalia 13 % sieros yra dar 16 % magnio, kuris rapsams taip pat yra nemažiau svarbus. Naudojama 5 % tirpalas, ne daugiau kaip 15 kg/ha magnio sulfato vieno purškimo metu.
Šiais metais AB "Achema" pradėjo gaminti skystas azotines trąšas, kurių sudėtyje yra 25 % azoto ir 3 % sieros. Panaudojus pirmam tręšimui šias trąšas, galima puikiai išbalansuoti abiejų elementų poreikį. Skystos trąšos turi kai kurių pranašumų prieš birias. Pirmiausia, azoto veikli medžiaga skystose trąšose yra pigesnė, tikslesnis paskleidimas, mažesni nuostoliai, nes augalai geriau įsisavina.
Žieminių rapsų derliaus potencialas yra gana didelis, net ir mūsų sąlygomis jie gali išauginti apie 5 t/ha sėklų. Tokiems derliams užauginti rapsai reikalauja palyginti didelio azoto ir kitų trąšų kiekio. Tačiau net labai aukštos azoto normos visuomet keliariopai atsiperka padidėjusiais sėklų derliais. Svarbu tik, kad šalia gero tręšimo nebūtų pamirštos kitos, nemažiau svarbios agrotechnikos priemonės: savalaikis piktžolių bei pavojingų kenkėjų naikinimas, profilaktiniai purškimai prieš kai kurias vis labiau plintančias ligas, o bičių atvežimas į žydintį rapsų lauką ne tik ženkliai pagerina apsidulkinimą, bet gaunama nemažai vertingo medaus.
A. Aleksynas
Žemės ūkio rūmų agronomas
Žemės ūkio rūmų agronomas
